- degesys
- degesỹs sm. (3b) 1. ppr. pl. žr. degėsis 1: Ištrauk dẽgesį, reikia žarijos žert Ds. Viskas sudegė, liko vieni degesiaĩ Kp. Degesių̃ (apdegusių bulvių) nei kiaulės neėda Vlk. ^ Juodas (išsitepęs) kai degesys Klt. 2. nudegusi kūno vieta: Kūdikis skaudžius degesius gavo LC1887,1. 3. išdegusi vieta (durpyne): Marmūkšt su šieno glėbiu ir įkritau degesiñ Kp. Antys plauko degesỹ Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.